Sovietų Sąjungos idealas apie klasių neturinčią visuomenę greitai žlugo, iškilo vienos ar kitos geriau gyvenančios ar labiau gerbiamos grupės. Informantai kalbėję apie įtemptus socialinius santykius atmena ir geriau ar prasčiau už juos gyvenusių žmonių skirtumus. 

 

Rima B. pasakojo apie savo kiemo bei namo socialinę aplinką: „Pas mus būdavo keistas ir man atgrasus dalykas, kurį aš tik vėliau supratau, kad kai apgyvendino žmones mūsų tam penkiaaukštyje, tai buvo tarybinė politika – kas antrą aukštą maišė inteligentiją. <...> su tokiais ruskiais sumaišymai, bet tos labai žemos socialinės grupės.“ Rima B. augo komunaliniame name, kuriame butus žmonės gaudavo nemokamai, todėl sovietinė valdžia galėjo įsikišti į socialinės terpės kūrimo procesą name. Rima B. taip pat pasakoja ir apie elgesio skirtumus, kuriuos matydavo kieme: „man vaikystėj buvo labai didžiulis įspūdis, kad jie visada gerdavo. Aš tą faktą atsimenu, kad ten visada girtuoklystės vykdavo.“ Tokius socialinius skirtumus prisimena ir Laura: „buvo ir karininkų vaikai, kurie gyveno geriau ir turėjo geresnes sąlygas: ateidavo su naujesniais batais, su kedais, su džinsais turkiškais. Nu ir buvo komersantai. Bet mano aplinkoj nebuvo atskyrimo, nors namas jau pasišnibždėdavo.“ Panašu, kad socialiniai skirtumai vis tik buvo matomi, ir nors tai galbūt nesukūrė didesnių konfliktų ar izoliacijos, bet apie tai dalinęsi informantai jautė, ko reikia vengti, o su kuo draugauti. 

 

Viena informantė minėjo egzistavusią įtampą ir su gretimame name apgyvendintomis žmonių su klausos negalia šeimomis, kurias sovietmečiu apgyvendino vienoje vietoje. Informantė pasakojo apie vaikystėje egzistavusius konfliktus su to namo gyventojais: „kova vykdavo tarp namų. Mūsų namas, 12 vaikų, eina erzinti kurčnebylių. Jie mus gaudo ir mes bėgam. <...> Eidavom mes jų erzint, nes jie nešneka. Jie pykdavo ir mus vydavo.“ Pašnekovė tai prisimena su gėdos jausmu, teigia vaikystėje nesupratusi tokių socialinių normų, niekas jos nepamokęs elgtis geriau.