Suaugusiesiems kiemas sovietmečiu buvo rutinizuotos kasdienybės dalis. Tam tikros kiemo struktūros tapo gyventojų buities tęsiniu, šįkart projektuotu į lauką. Tokie, jau minėti, objektai kieme, kaip metaliniai rėmai, buvo aktyviai naudojami gyventojų. Informantas Paulius pasakojo: „Atsineša žmonės kilimus, juos išdaužo, <...> išsitampo tarp rėmų virves ir ant tų virvių džiaunasi rūbus“. Vis dėlto, buitis kieme neapsiribodavo vien skalbinių džiovinimu, ar kilimų dulkinimu. 

 

Žmonės pilnai išnaudodavo visas įmanomas įrengtų viešųjų erdvių funkcijas. Štai informantė Laura, ankstyvoje vaikystėje gyvenusi bendrabutyje Naujininkuose, išskyrė „mašinos remontavimą vidury aikštelės, kai [šeimininkas] išsitiesia visus savo įrankius, susirenka pusė namo, ir tą vieną Zaporožietį taiso“. Panašiai pasakojo ir informantė Rima B.: „Mikrorajonai buvo nulipę metaliniais garažais. Va ten veiksmas vykdavo. Visi taisė mašinas, knisdavosi, krapštė automobilį.“ Toks gyventojų ūkiškumas kieme ir aplinkinėse erdvėse buvo gana dažnas fenomenas, kartu saktinęs pažintis ir būręs bendruomenę.

 

Kadangi kiemas bei laiptinė buvo suvokiami kaip gyvenamosios vietos tęsiniai, kartu išryškėjo ir poreikis palaikyti šiose erdvėse švarą ir tvarką. Informantai minėjo, kad daugiabučių bendrųjų erdvių tvarką palaikydavo ir patys individualiai, ir drauge kaimynais. Informantė Laura minėjo, jog „[jos bendraamžių] mamos plaudavo laiptinę“, o informantės Rima ir Janina pasakojo dar ir apie kartais name bei kieme vykdavusias talkas. Moterys teigia: „Seniau būdavo [talkos] truputį, bet išeidavo žmonių mažai. Tas kuris pareigingas, kuris visada palaiko [tvarką], tas ir eina. Laiptines mes patys plovėmės tiktai.” Tvarka kieme ir namuose sovietinių rajonų gyventojams, žinoma, buvo svarbi. Nieko nuostabaus, juk kiemas buvo savotiškas namų tęsinys, kuriame gyventojai jautėsi savi, o kartu ir išnaudojo įrengtas viešąsias erdves savo buities darbams, todėl kai kurie ir jautė pareigą saugoti šį viešąjį gėrį. Visgi, kaip galima matyti iš Rimos ir Janinos pasakojimo, bendruomeniškumas prižiūrint bendrąsias erdves kai kuriais atvejais buvo ribotas.

 

Kaip įdomų sovietmečio buities aspektą informantė Rima B. išskiria šiukšlių išvežimą sovietmečiu: „Į kiemą įvažiuodavo šiukšlių mašina ir pypindavo. Visi per langus pasižiūri, griebia kibirus, bėga žemyn ir pila patys į tą mašiną šiukšles. Kaip atsimenu, tai tėtis mūsų nešdavo šiukšles.“