Informantė Laura, augusi Naujininkuose, sako, kad bendravimas vaikystėje labiausiai vykdavo „aukštais“ – daugiausiai laiko leisdavo su tame pačiame aukšte gyvenusiais vaikais. Lauros manymu, geriausiai santykiai išliko su tais vaikais, su kurių šeimomis bendravo tėvai. Kadangi informantės šeima persikėlė gyventi į kitą rajoną, palaikyti ryšį su vaikystės kiemo draugais būta sunku dėl to, kad nebuvo socialinių medijų, neturėjo telefonų.

 

Informantė pabrėžia bendravimo šeimomis svarbą – tėvų palaikomas santykis lėmė ir santykius tarp vaikų. Laura prisimena, kad jos mama net persikėlus gyventi į kitą rajoną palaikė artimą ryšį su buvusia kaimyne, informantei įsiminė, kad mama su drauge kartu dirbo ir net iš skirtingų rajonų į darbą važinėdavo kartu.

„Bendraudavom šeimomis, nu pavyzdžiui, kai mama gimdė brolį, tai tėtė ten šventė pas vieną kaimyną, visas tris dienas eidavom į svečius pas jį, buvo videkas jau, mes žiūrėdavom filmukus, o jau tėvai tenai baliavodavo. Toj pačioj laiptinėj buvo dvi mamos draugės, tai su viena esam iki šiol išlaikę santykius labai gerus, net mano keturiasdešimtmetyje jinai buvo, tai, ta prasme, iki tokio lygio tie santykiai artimi. <...> Visgi ta bendruomenė tokia, visgi, nu... Jinai buvo.“