Nors iš šono gali atrodyti, kad patys daugiabučiai stovi kaip stovėję, tik kai kur su minimaliais fasado apdailos ar apšiltinimo pokyčiais, kiemuose pokyčiai yra žymesni.

​

Ryškiausias skirtumas pasirodo automobilių ir jų stovėjimo aikštelių pavidalu. Po nepriklausomybės atkūrimo automobilių skaičius mieste sparčiai didėjo, o tuo pat metu augo ir poreikis juos kažkur palikti. Daug mažesnei paklausai suprojektuotos stovėjimo aikštelės prie namų tapo ankštos ir gyventojai savo ar savivaldybės iniciatyva ėmėsi jas didinti. Tai ėmė radikaliai keisti kiemo erdvę. Pavyzdžiui, Rima iš Lazdynų minėjo, kad jų kieme besiplečiančiai aikštelei buvo paaukota dalis medžių. Galima suprasti, kad dėl to kiemuose liko ir mažiau vietos kitoms veikloms, pavyzdžiui jau anksčiau aprašytiems vaikų žaidimams (ypač egzotiškai skambėjo kelių informantų pasakojimai apie sovietmečiu žiemą tuščiose stovėjimo aikštelėse įrengiamas ledo čiuožyklas).

Rima iš Karoliniškių pokytį apibendrina taip: „Sovietmečio kiemai bendrąja prasme pasidarė mašinų parkingais. Tai yra pirmas dalykas, kuris labai baisus <...> žmonės gerokai gerokai daugiau turi automobilių ir užgrūsti kiemai yra tragiškai. Faktiškai, paties kiemelio, to jaukumo nelikę visiškai.“

​

Bet yra ir teigiamų pokyčių. Masinės statybos metu nebuvo bandoma išsaugoti medžių tarp gyvenamųjų namų, augalija jei ir buvo rūpinamasi, tai tik po statybų. Dėl to senose nuotraukose mikrorajonai atrodo labai „pliki“, nesimato atskirų medžių – gamta buvo paliekama tik didesnių parkelių ir miškelių pavidalu. Tačiau per 40-60 metų, praėjusių nuo daugiabučių statybos, jų aplinka spėjo tapti daug patrauklesnė šiuo atžvilgiu. Informantas Paulius pažymi, kad „tie medeliai, tarp kurių žaisdavom futbolą, jau kai kurių pirštais neapimsi, jau tikrai stori, <...> vieta žymiai žalesnė atrodo“, o Kęstutis pastebi, kad jeigu ne žalias miškelis šalia jo namų, tai jis seniai būtų išsikraustęs iš Lazdynų.

​

Prie kiemo žalumos prisideda ir po dažno daugiabučio langais gyvuojantys darželiai-gėlynai. Dvi informantės Rima ir Janina, kurias sutikome besigrožint jų gėlynais Lazdynuose, atskleidė, kad tokių improvizuotų daželių puoselėjimas, bent jau jų namo atveju, nėra atėjęs iš sovietmečio. Nors ir tada gyventojai stengėsi rūpintis aplinka, daugiau sodindavo medžius, gėlynai po langais atsirado sąlyginai neseniai ir be abejo priduoda kiemui jaukumo.

​

Likusi kiemo infrastruktūra, kurios „nesuvalgė“ stovėjimo aikštelės, gyventojų akimis nėra stipriai pakitusi – dalyje tyrinėtų kiemų vaikų žaidimo prietaisai, skalbinių rėmai nebuvo atnaujinami ir akivaizdžiai paseno ar sugedo, kitos dalies kiemų teritorija yra jau atnaujinta pačių gyventojų ar valstybės.